Avietės Framboises

Birželio vėjai man plaukus glosto,
Naktis trumpėja, o šypsotis nepabosta,
Nes tu pabučiavai į skruostą.
Jausmai sutriko – tu kaip deguonis.
Ant skruosto liko kvepiančių aviečių skonis.
Ir tavo lūpdažių raudonis.
Prie skruosto lietės,
Tavo lūpos kaip avietės –.
Iš laimės apsisuko man galva.
Ant mano kelių.
Nutūpei tu kaip drugelis,
Bet tamsoje nepamačiau kokia tavų akių spalva.
Kieme prisirpo aviečių krūmas…
Širdis pravirko – išgaravo tarsi dūmas,
To karšto bučinio artumas.
Rugpjūčio vėjai man plaukus glosto,
Naktis ilgėja, bet svajoti nepabosta,
Kad vėl bučiuosi man į skruostą.
Prie skruosto lietės,
Tavo lūpos kaip avietės –.
Iš laimės apsisuko man galva.
Ant mano kelių,
Nutūpei tu kaip drugelis.
Ir šiandien man jau nesvarbu kokia tavų akių spalva.

Les vents de juin me caressent les cheveux,
la nuit raccourcit, et je ne me lasse pas de sourire,
car tu m'as embrassé sur la joue.
Les sentiments se sont troublés – tu es comme l'oxygène.
Sur ma joue est resté le goût des framboises parfumées.
Et le rouge de ton rouge à lèvres.
Contre ma joue se sont posées,
tes lèvres comme des framboises –.
De bonheur, la tête m'a tourné.
Sur mes genoux.
Tu t'es posée comme un papillon,
mais dans l'obscurité je n'ai pas vu la couleur de tes yeux.
Dans la cour le buisson de framboises a mûri…
Le cœur s'est mis à pleurer – s'est évaporée comme une fumée,
la proximité de ce baiser brûlant.
Les vents d'août me caressent les cheveux,
la nuit s'allonge, mais je ne me lasse pas de rêver,
que de nouveau tu m'embrasseras sur la joue.
Contre ma joue se sont posées,
tes lèvres comme des framboises –.
De bonheur, la tête m'a tourné.
Sur mes genoux,
tu t'es posée comme un papillon.
Et aujourd'hui peu m'importe déjà la couleur de tes yeux.