- Tenai, kur ošia šimtametės liepos.
Ir nesimato šalto miesto kaminų,
Kur teka upė mus krantais apglėbus.
Aš savo tėviškėj laimingas gyvenu.
Įd.:
Čia mes šeima, — be pykčio ir pavydo.
Draugai, kaimynai, sesės, broliai ir vaikai.
Atidaryk vartus, užeik į vidų -.
Pas mus nesikeičia laikai.
Pried.:
O mūsų kaime kaktusai nežydi,
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus.
O mūsų kaime galit pamatyti.
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus.
O mūsų kaime kaktusai neauga.
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia.
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą,
Žinok, atvyko jis iš čia.
- Kur aukso pievom nuvingiuoja takas.
Ir nesigirdi užsienietiškos šnekos,
Čia viens kitam dar žmonės sako „labas“.
Ir moka džiaugtis be jokios rimtos progos.
Čia mes šeima — kasdien visi už vieną,
O jeigu reikia, tai ir vienas už visus.
Užsuk ir tu į mūsų kaimo kiemą,
Į mūsų draugiškus namus.
Et où l'on ne voit pas les cheminées de la ville froide,
Où coule la rivière qui embrasse nos rives.
Je vis heureux dans mon pays natal.
Intro:
Ici nous sommes une famille, sans colère ni envie.
Amis, voisins, soeurs, frères et enfants.
Ouvre le portail, entre donc.
Chez nous les temps ne changent pas.
Refrain:
Dans notre village, les cactus ne fleurissent pas,
En revanche les cigognes reviennent dans leurs nids.
Dans notre village, vous pouvez voir.
Les plus beaux paysages de Lituanie.
Dans notre village, les cactus ne poussent pas.
En revanche notre coeur et notre âme ne sont pas vides.
Si en ville tu rencontres un véritable ami,
Sache qu'il est venu d'ici.
2. Là où un sentier serpente à travers des prés d'or.
Et où l'on n'entend pas de paroles étrangères,
Ici les gens se disent encore bonjour.
Et savent se réjouir sans aucune grande raison.
Ici nous sommes une famille, chaque jour tous pour un,
Et s'il le faut, un pour tous aussi.
Passe donc dans la cour de notre village,
Dans notre maison amicale.