- Tenai, kur ošia šimtametės liepos.
Ir nesimato šalto miesto kaminų,
Kur teka upė mus krantais apglėbus.
Aš savo tėviškėj laimingas gyvenu.
Įd.:
Čia mes šeima, — be pykčio ir pavydo.
Draugai, kaimynai, sesės, broliai ir vaikai.
Atidaryk vartus, užeik į vidų -.
Pas mus nesikeičia laikai.
Pried.:
O mūsų kaime kaktusai nežydi,
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus.
O mūsų kaime galit pamatyti.
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus.
O mūsų kaime kaktusai neauga.
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia.
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą,
Žinok, atvyko jis iš čia.
- Kur aukso pievom nuvingiuoja takas.
Ir nesigirdi užsienietiškos šnekos,
Čia viens kitam dar žmonės sako „labas“.
Ir moka džiaugtis be jokios rimtos progos.
Čia mes šeima — kasdien visi už vieną,
O jeigu reikia, tai ir vienas už visus.
Užsuk ir tu į mūsų kaimo kiemą,
Į mūsų draugiškus namus.