Ar šnekėčiau, ar tylėčiau, išsiliečiau, ar kentėčiau – vis tiek blogai.
Kad ir kokią gėlę neščiau, kad ir kokį tortą kepčiau, vis tiek blogai.
Ar aš juokčiaus, ar liūdėčiau, ar stovėčiau, ar gulėčiau – vis tiek blogai.
Ar aš grįžčiau, ar negrįžčiau, ar aš lįsčiau, ar nelįsčiau – tau juk vis tiek blogai.
**Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena, **
**Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi sėdėti viena! **
**Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena, **
**Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi vaidinti viena! **
Tokį namą pastačiau, medį kieme sodinau – vis tiek blogai.
Tris vaikus užauginau, kur reikėjo, ten vežiau – vis tiek blogai.
Niekad tau nemelavau, net su uošve draugavau – vis tiek blogai.
Ką norėjai, tą pirkau, pats be nieko palikau – tau juk vis tiek blogai.
Quelle que soit la fleur que j'apporte, quel que soit le gâteau que je prépare, c'est toujours mal.
Que je rie ou que je sois triste, que je reste debout ou couché — c'est toujours mal.
Que je revienne ou non, que je m'approche ou non — pour toi, c'est toujours mal.
**Mais attends, mais attends, jeune fille, viendra encore, viendra encore ce jour, **
**quand tes fleurs faneront, perdront leur éclat, et tu pourras rester assise seule ! **
**Mais attends, mais attends, jeune fille, viendra encore, viendra encore ce jour, **
**quand tes fleurs faneront, perdront leur éclat, et tu pourras jouer la comédie seule ! **
J'ai construit une telle maison, j'ai planté un arbre dans la cour — c'est toujours mal.
J'ai élevé trois enfants, je t'ai conduite où il fallait — c'est toujours mal.
Je ne t'ai jamais menti, même avec ta mère je me suis lié d'amitié — c'est toujours mal.
J'ai acheté ce que tu voulais, moi je suis resté sans rien — pour toi, c'est toujours mal.