Ar šnekėčiau, ar tylėčiau, išsiliečiau, ar kentėčiau – vis tiek blogai.
Kad ir kokią gėlę neščiau, kad ir kokį tortą kepčiau, vis tiek blogai.
Ar aš juokčiaus, ar liūdėčiau, ar stovėčiau, ar gulėčiau – vis tiek blogai.
Ar aš grįžčiau, ar negrįžčiau, ar aš lįsčiau, ar nelįsčiau – tau juk vis tiek blogai.
**Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena, **
**Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi sėdėti viena! **
**Bet palauk, bet palauk, mergužėle, dar ateis, dar ateis ta diena, **
**Kai nuvys, nužydės tavo gėlės ir galėsi vaidinti viena! **
Tokį namą pastačiau, medį kieme sodinau – vis tiek blogai.
Tris vaikus užauginau, kur reikėjo, ten vežiau – vis tiek blogai.
Niekad tau nemelavau, net su uošve draugavau – vis tiek blogai.
Ką norėjai, tą pirkau, pats be nieko palikau – tau juk vis tiek blogai.