Mąsčiau, jeigu liūdesys turėtų lubas, aš galva jau remčiausi į jas,
Turiu rast duris, turiu aš pabėgt, pabėgt, pabėgt.
Kambary tapetai ant sienų pradėjo kalbėt ir mano vardą garsiai rėkt.
Turiu aš turiu iš čia pabėgt, pabėgt, pabėgt.
Raktus jau paėmiau ir lipu žemyn, nebegaliu laukti. Trys, du, vienas ir.
Vėjas plaukus kutena, kai spaudžiu aš pedalą.
Važiuoju, kur širdis nuneš, ū-uou, ū-uou, važiuoju, kur širdis nuneš.
Per kalnus vandenynus, dykumas ir krištolo ledynus, **
**Važiuoju, kur širdis nuneš, ū-vou, ū-vou, važiuoju, kur širdis nuneš.
Važiuoju, kur širdis… Važiuoju, kur širdis…
Prilijo minčių, galva kupina, nupyliau jų pilną jūrą.
Ir vietą užleidžiu saulei, liesk mane, mane.
Raktus jau paėmiau ir lipu žemyn, nebegaliu laukti, trys, du, vienas ir.
Priedainis
Kuri nebijo jaust, svajot ir pasiklyst, tarp jūrų devynių,
Paleidžiu nerimą į tolius.
Ū, ū-ū, ū raktus jau paėmiau ir lipu žemyn,
Ū, ū-ū, ū nebegaliu laukti, trys, du, vienas ir.
Vėjas plaukus kutena Ū-ūou, ū-vou Ū-uou, ū-uou, o, **
**Važiuoju, k ur širdis nuneš, ū-ūou, ū-vou, ū-vou, ū-ūou, o.