Labas tariu aš atėjusiam rytui,
Vėl nuo tavęs toks jaučiuosi apgirtęs,
Skęstu vėl grožyje tavo bedugnėj akių.
Pinasi žodžiai dar neišsakyti,
Noriu iš naujo vėl viską patirti,
Maudytis jūroje saulės karštų spindulių.
Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia.
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.
Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto,
Tavo lūpų saldumas, nektaras laukinio medaus.
Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto,
Kaip gamta vėl atbunda ir mūsų jausmai po lietaus.
Šypseną tavo aš noriu matyti.
Ir tavo lūpų karštumą patirti,
Degti ugny neišblėstančios mūsų aistros.
Noriu save visą tau išdalinti,
Kad tiktai tu vėl galėtum surinkti,
Ir nepaleisti iš savo širdies niekados.
Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia.
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.
Again I feel so drunk on you,
Again I sink in the beauty of the abyss of your eyes.
Words not yet spoken intertwine,
I want to experience everything once more,
To bathe in a sea of the sun's hot rays.
Your cheeks invite a touch, shining from afar like the sun.
Just looking at them, I lose my mind.
Freckles on your cheeks caress like petals,
The sweetness of your lips, nectar of wild honey.
Freckles on your cheeks caress like petals,
As nature wakes again, and our feelings after the rain.
I want to see your smile.
And feel the heat of your lips,
To burn in the fire of our unfading passion.
I want to give all of myself to you,
So that only you could gather me again,
And never let me go from your heart.
Your cheeks invite a touch, shining from afar like the sun.
Just looking at them, I lose my mind.