Labas tariu aš atėjusiam rytui,
Vėl nuo tavęs toks jaučiuosi apgirtęs,
Skęstu vėl grožyje tavo bedugnėj akių.
Pinasi žodžiai dar neišsakyti,
Noriu iš naujo vėl viską patirti,
Maudytis jūroje saulės karštų spindulių.
Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia.
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.
Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto,
Tavo lūpų saldumas, nektaras laukinio medaus.
Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto,
Kaip gamta vėl atbunda ir mūsų jausmai po lietaus.
Šypseną tavo aš noriu matyti.
Ir tavo lūpų karštumą patirti,
Degti ugny neišblėstančios mūsų aistros.
Noriu save visą tau išdalinti,
Kad tiktai tu vėl galėtum surinkti,
Ir nepaleisti iš savo širdies niekados.
Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia.
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.
Снова от тебя чувствую себя таким опьяневшим,
Снова тону в красоте бездны твоих глаз.
Сплетаются ещё не сказанные слова,
Хочу заново снова всё пережить,
Купаться в море горячих лучей солнца.
Твои щёки зовут прикоснуться, словно солнце издали светят.
Лишь взглянув на них, я схожу с ума.
Веснушки на щеках, словно лепестки, ласкают,
Сладость твоих губ, нектар дикого мёда.
Веснушки на щеках, словно лепестки, ласкают,
Как природа снова просыпается, и наши чувства после дождя.
Твою улыбку я хочу видеть.
И жар твоих губ почувствовать,
Гореть в огне нашей неугасающей страсти.
Хочу всего себя тебе раздать,
Чтобы только ты снова смогла меня собрать,
И никогда не отпустить из своего сердца.
Твои щёки зовут прикоснуться, словно солнце издали светят.
Лишь взглянув на них, я схожу с ума.