Labas tariu aš atėjusiam rytui,
Vėl nuo tavęs toks jaučiuosi apgirtęs,
Skęstu vėl grožyje tavo bedugnėj akių.
Pinasi žodžiai dar neišsakyti,
Noriu iš naujo vėl viską patirti,
Maudytis jūroje saulės karštų spindulių.
Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia.
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.
Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto,
Tavo lūpų saldumas, nektaras laukinio medaus.
Strazdanėlės ant skruostų, tarsi žiedlapiai glosto,
Kaip gamta vėl atbunda ir mūsų jausmai po lietaus.
Šypseną tavo aš noriu matyti.
Ir tavo lūpų karštumą patirti,
Degti ugny neišblėstančios mūsų aistros.
Noriu save visą tau išdalinti,
Kad tiktai tu vėl galėtum surinkti,
Ir nepaleisti iš savo širdies niekados.
Tavo skruostai paliesti kviečia, tarsi saulė iš tolo šviečia.
Vien pažvelgęs į juos iš proto einu.