Sode lakštutė maža,
Žydinčių vyšnių pavėsy,
Savo skambiąja daina,
Amžiną meilę žadėjo,
Savo skambiąja daina,
Amžiną meilę žadėjo.
Kartą jaunimo būry,
Aš su kitu pakalbėjau,
Tu įsižeidęs labai,
Apsisukai ir nuėjai,
Tu įsižeidęs labai,
Apsisukai ir nuėjai.
Bėgau namo tekina,
Mėnuo man nušvietė kelią,
Vos tik prabėgo diena,
Lauki tu vėl prie berželio,
Vos tik prabėgo diena,
Lauki tu vėl prie berželio.
Sąžinės tu neturi,
Širdies neliko krūtinėj,
Jei vieną kartą supykęs,
Tu man atleist negalėjai,
Jei vieną kartą supykęs,
Tu man atleist negalėjai.
Iš skausmo alpo širdis,
Suprasti negalėjau,
Ašaros temdė akis,
Aš lyg beprotė stovėjau,
Aš galvojau, kad tu,
Manęs vienos rymojai,
Bet pamačiau, kad tolumoj,
Kažkam pamojai.