Tavo žodžių spygliai, mano širdį palies,
Taip skausmingai giliai, ir tos žaizdos gilės.
Nes tikėjau, kad nieks, jausmo nenugalės…
Milijonai kelių, į tave užverti,
Gal šiltų spindulių, mes nebuvom verti,
O dabar su kitu, meilės knygą verti.
Pried.
Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam svajonių ir sapnų.
Aš be tavęs šaltam,
Aš be tavęs šaltam pasauly gyvenu.
Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam glamonių ir aistros.
Be tavo meilės man,
Be tavo meilės man givenimas sustos.
Rodos vakar laikiau, aš tave glėbyje,
Nors norėjau ilgiau, bet juk laimė deja,
Atsistoja dažnai kitoje eilėje,
Nerašysiu laiškų – juos išplėšt dar gana,
Meilės žvakės vašku – tirps bejausmė diena.
Bet viltingai skambės visada ši daina.
Pried.
Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam svajonių ir sapnų.
Aš be tavęs šaltam,
Aš be tavęs šaltam pasauly gyvenu.
Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam glamonių ir aistros.
Be tavo meilės man,
Be tavo meilės man givenimas sustos.
Gęsta meilė kaip žibintas – sielai be tavęs ilgu,
Mūsų šaltas labirintas – jau be durų ir langų.
Jeigu tau aš reikalingas – jį sugriaut reiks pastangų.
Pried.
Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam svajonių ir sapnų.
Aš be tavęs šaltam,
Aš be tavęs šaltam pasauly gyvenu.
Neatiduok kitam,
Neatiduok kitam glamonių ir aistros.
Be tavo meilės man,
Be tavo meilės man gyvenimas sustos.