Jaučiu tai vėl savyje,
Išgirski mane,
Gali paliesti man širdį.
Dabar, kaip dar niekada.
Nežinau ar tai tikrai tiesa,
Bet šventai tikiu minties galia,
Noriu su tavim ir ja pasidalinti,
Sako, kad yra tokia kalba,
Pažįstam ją visi – tai muzika,
Paklausyk, išgirsk, pažink –.
Jei tik nori.
Aš skridau, o gal skendau,
Gelmėje be žodžių – tyliai,
Kai tave tik apkabinau.
Nebijok,
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse,
Paklysti verta,
Būk mano,
Nebijok,
Pasinerk su meile į mane,
Jaučiu kaip virpi,
Virpi visa.
Tu tokia pažįstamai miela,
Kūnas, protas, siela – mmm, nuoga,
Tai mūsų naktis,
Nereikia bijoti,
Pasiliki, dar nusišypsok,
Pasakyti „taip“ neišdrįsau,
Tik kulniukų garsą.
Tuk Tuk Tuk Tuk išgirdau…
Aš skridau, o gal skendau,
Gelmėje be žodžių – tyliai,
Kai tave tik apkabinau.
Nebijok,
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse,
Paklysti verta,
Būk mano,
Nebijok,
Pasinerk su meile į mane,
Jaučiu kaip virpi,
Virpi visa.
Aš skridau, o gal skendau,
Gelmėje be žodžių – tyliai,
Kerinčių tavų akių,
Tų, kurių kasnakt karštai geidžiu.
Aš skridau, o gal skendau,
Ten giliau be melo – tyra.
Argi ne per daug aš tavęs prašau?
Nebijok,
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse,
Paklysti verta,
Būk mano,
Nebijok,
Pasinerk su meile į mane,
Jaučiu kaip virpi visa.
Nebijok,
Naktį šią paklaidžiot žvaigždėse,
Paklysti verta,
Būk mano,
Nebijok,
Pasinerk su meile į mane,
Jaučiu kaip virpi,
Virpi visa.
Ir kodėl mums taip sunku mylėti?
Juk turėtų būti lengva,
Tos gyvenimo tiesos vienos.
Niekam neužtenka…