1. Tave įsimylėjau netikėtai,
Kai ėjome iš šokių vakare.
Toli, prie horizonto, matės mirgantys Molėtai,
O tu į Vilkaviškį naktį nuvežei mane.
2. Aš dievinu tave labiau už viską,
Nors visko neturėjau niekada.
Tik dėl tavęs, brangusis, pastatyčiau obeliską,
Bet tu dažnai kartoji, kad esu tau per prasta.
Pried.:
Aš noriu jo, aš noriu jo, aš noriu.
Ir nesvarbu visai, kad šiuo metu aš užimta.
Aš noriu jo piktuoju, noriu, noriu jo gražiuoju,
Todėl, kad taip mane sutvėrė motina gamta.
3. Atleisk, bet negaliu tau sumeluoti –,
Esu iš prigimties aš atvira,
Galiu tau savo laimę, savo meilę paaukoti.
Ir kada nori būti tau labai, labai gera.
quand nous rentrions de la danse le soir.
Au loin, près de l'horizon, on voyait scintiller Molėtai,
et toi, de nuit, tu m'as conduite à Vilkaviškis.
2\. Je t'adore plus que tout,
même si je n'ai jamais tout possédé.
Seulement pour toi, mon cher, je construirais un obélisque,
mais tu répètes souvent que je suis trop médiocre pour toi.
Refr.:
Je le veux, je le veux, je le veux.
Et peu importe complètement qu'en ce moment je sois prise.
Je le veux de force, je le veux, je le veux gentiment,
parce que mère Nature m'a créée ainsi.
3\. Pardonne-moi, mais je ne peux pas te mentir –,
par nature je suis ouverte,
je peux te sacrifier mon bonheur, mon amour.
Et quand tu veux, être très, très bonne pour toi.