Vėjas glostė tau plaukus,
Vaikystės vasaros kadre,
Nebuvau dar užaugęs,
Bet jau sekiau akim gudria.
Nežinau ir pats kodėl.
Mintys grįžta ten ir vėl (grįžta ten)
Kur vėjas glostė tau plaukus,
Ir pynė kasas,
Jas norėjau pinti aš.
Saulė degino žandus,
Pajūrį laistėm ilgesiu,
Paaugliai du nebrandūs,
Apakinti jausmų šviesių.
Pasaulėlyje naiviam.
Mes laimingi buvom ten (buvom ten)
Kur saulė degino Žandus,
Ir vėjas glostė kasas,
Glostyt jas norėjau aš.
Naktys jaunos rugpjūčio,
Užbūrė svajones šiltas,
Jei ten buvęs nebūčiau,
Man tektų išgalvoti jas.
Ir klausinėt savęs kodėl,
Taip sunku sugrįžt ten vėl,
Kur naktys jaunos rugpjūčio,
Tau išpynė kasas,
Jas išpint norėjau aš.
Laikas pėdas ištrynė,
Drauge su tūkstančiais naktų,
Ilgą kelią numynę,
Mes esame lig šiol kartu.
Ir niekada neklausk kodėl,
Tu tiesiog ateik čia vėl,
Kur mano mylinčios rankos,
Tau glosto kasas,
Iki šiol dar glosto jas.
In the frame of a childhood summer,
I had not yet grown up,
But I was already following with a sly eye.
I do not even know why.
My thoughts return there again and again (return there)
Where the wind caressed your hair,
And braided your braids,
I wanted to braid them myself.
The sun burned our cheeks,
We watered the seaside with longing,
Two immature teenagers,
Blinded by the light of feelings.
In a naive little world.
We were happy there (we were there)
Where the sun burned our cheeks,
And the wind caressed your braids,
I wanted to caress them myself.
Young August nights,
Enchanted warm dreams,
If I had not been there,
I would have had to invent them.
And ask myself why,
It is so hard to return there again,
Where the young August nights,
Unbraided your braids,
I wanted to unbraid them myself.
Time erased the traces,
Along with thousands of nights,
Having traveled a long road,
We are still together to this day.
And never ask why,
Just come here again,
Where my loving hands,
Caress your braids,
To this day they still caress them.