Vėjas glostė tau plaukus,
Vaikystės vasaros kadre,
Nebuvau dar užaugęs,
Bet jau sekiau akim gudria.
Nežinau ir pats kodėl.
Mintys grįžta ten ir vėl (grįžta ten)
Kur vėjas glostė tau plaukus,
Ir pynė kasas,
Jas norėjau pinti aš.
Saulė degino žandus,
Pajūrį laistėm ilgesiu,
Paaugliai du nebrandūs,
Apakinti jausmų šviesių.
Pasaulėlyje naiviam.
Mes laimingi buvom ten (buvom ten)
Kur saulė degino Žandus,
Ir vėjas glostė kasas,
Glostyt jas norėjau aš.
Naktys jaunos rugpjūčio,
Užbūrė svajones šiltas,
Jei ten buvęs nebūčiau,
Man tektų išgalvoti jas.
Ir klausinėt savęs kodėl,
Taip sunku sugrįžt ten vėl,
Kur naktys jaunos rugpjūčio,
Tau išpynė kasas,
Jas išpint norėjau aš.
Laikas pėdas ištrynė,
Drauge su tūkstančiais naktų,
Ilgą kelią numynę,
Mes esame lig šiol kartu.
Ir niekada neklausk kodėl,
Tu tiesiog ateik čia vėl,
Kur mano mylinčios rankos,
Tau glosto kasas,
Iki šiol dar glosto jas.