Aš nepamiršiu niekados dienos,
Kai šaltas rytas mus kelius išskyrė,
Nepadarykim dar vienos klaidos.
Tiek daug gražių savų kartu patyrę,
Jei pavargai pabukim atskirai.
Nors laikas virsta many amžinybę,
O gal pasikalbekim atvirai,
Gal esam tik pasiklydę.
Liūdesio gėlės,
Liūdesio gėlės,
Žydi man ir tau,
Kas gi nutiko šalta rugsėjį,
Mylimas žmogau,
Nesitikėjau nepastebėjau.
Tolsta lyg laivai,
Bet tu žinoki kas bebūtų lauksiu.
Tikrai žinau jau nereik ieškot kaltų,
Juk meilės vyno mes kartu brandinom,
Sunku mokintis iš savų klaidų,
Gal per mažai viens kitą mes branginom.
Tu jau toli tu jau kitam krante,
Bet aš jaučiu tavo širdies plakimą,
Jei dar myli jei dar girdi mane,
Kartu pakeiskim likimą.
Jau praeity šaltas rugsėjis,
Jau praeity liūdesio gėlės,
Dar nevėlu viską pradėt nuo pradžių,
Nuo pradžių.