Man be tavęs per ilgos dienos ir per daug tylūs vakarai.
Tu pasakyk, mieloji mano, kodėl šį kartą supykai?
Aš tau gėlėm kelius nuklosiu, žvaigždes uždegsiu danguje.
Kad kai ožiai visi praeis tau, tu vėl sugrįžtum pas mane.
Priedainis:
Man nieko tau negaila — nei pinigų nei meilės.
Negaila bus tau nieko amžinai.
Esi tu mano saulė, vienintelė pasauly,
Kuri man pirmą myliu pasakei.
Apie tave pasaulis sukas, nors su manim gal ir žaidi.
Leisk pabučiuot tave į lūpas ar bent paklaust, kaip gyveni?
Jau laukia mūsų trumpos dienos, jau laukia garsūs vakarai,
Tačiau tau vėl eilinę dieną, užeina nelaukti ožiai.
Priedainis:
Man nieko tau negaila — nei pinigų nei meilės.
Negaila bus tau nieko amžinai.
Esi tu mano saulė, vienintelė pasauly,
Kuri man pirmą myliu;